: (. )


20 antinomijų

Tu sutvėrei mane ir laikyk.
Nesutvėrei manęs, nelaikyk.
Tu davei man gyvybę ir saugok.
Nedavei man gyvybės, nesaugok.
Tu auginai ir valgydinai mane.
Neauginai, nedavei valgyt.
Tu mokei mane ir guodei.
Nemokei ir neguodei.
Tu sakei, aš gražus ir garbingas.
Negražus, negarbingas.
Tu liepei man pratęsti pasaulį.
Neliepei.
Tu sakei, turiu galvą, lūpas, akis.
Neturiu nei galvos, nei lūpų.
Tu sakei įdėjęs man širdį.
Neįdėjai širdies.
Tu sakei, turiu ką mylėti.
Neturiu ką mylėti.
Tu sakei, aš žmogus.
Ne žmogus.
Tu, sakei, esu vyras.
Ne vyras.
Tu sakei, esu moteris.
Ne moteris.
Tu sakei, kad man reikia turėti draugų.
Nereikia.
Tu sakei, kad aš privalau žudyti.
Nežudysiu.
Tu sakei, kad pasaulis nesveikas.
Nesveikas.
Tu sakei, kad aš greitai mirsiu.
Nemirsiu.
Tu sakei, kad mane mylėsi.
Mylėsi.
Tu sakei, kad mane išduosi.
Išduosi.
Tu sakei tą ką sakei ką sakysi?
Nesakysiu.

20

.
, .
, .
, .
.
, .
.
, .
, .
, .
.
.
, , , .
, .
, .
.
, .
.
, .
.
, .
.
, .
.
, .
.
, .
.
, .
.
, .
.
, .
.
, .
.
?
.



20 prisipažinimų

Pagalvojau, kad aš viską patyriau.
Buvau apsimetęs kūdikiu, mažu vaiku.
Mažu berniuku ir maža mergaite.
Mažu vaikišku dievu – Niekuo.
Buvau apsimetęs paukščiu.
Paukščio akimis žiūrėjau į Lietuvą, į jos jūrų kraterius.
Buvau apsimetęs kunigu, kentauru, Strazdu, Jėzum
Kristum, didžiausiu Lietuvos poetu, visais žmonėmis ir paukščiais.
Charonu, demiurgu, žaidžiančiu kriauklėmis Baltijoj.
Miruoliu, glamonėjančiu Didonę jūrų gelmėj su banginiais.
Girtu Vijonu arba Bilhana, prievartaujančiu nepilnametę karaliaus dukrą.
Kasandra, pranašaujančia žūtį.
Pikasu, skaldančiu kaulus.
Išprotėjusiu Helderlynu, trokštančiu vien tylos.
Li Bo su apsnigtom vėliavom senovės Kinijoj.
Varnele, balta, skinančia dilgėles.
Visais pavidalais, kuriais, mano dieve, liepei.
Dabar norėčiau būti savim.
Žiauriu, tamsiu, negailestingu.
Bejėgiu, sergančiu, tauriu.
Mirštančiu ir atgimstančiu. Tam, kad gyvenčiau.


20

, .
, .
, .
— .
.
, .
, , ,
, ,
.
, , .
,
.
,
.
, .
, .
, .
.
, , .
, , .
.
, , .
, , .
. , .


Angelas krintantis Palangoj

1

Tai krintančio angelo balsas,
Iš purpuro – balų,
Skvernai debesų, debesų,
Debesylų – gauruoti.

Tamsus jo drabužis,
Žiedadulkių gausmas,
Sparnuočiai ūmai išbaidyti
Jo balso,
Jo balso – iš balų.

– – Ir trenksmas,
Lyg lūžtų pasauliai,
Lyg lūžtų erdvė – iš platinos,
Akmens, iš aukso
Jo tamsūs sparnai
Šitą erdvę užkloję,
Šviesus kalavijas
Ir lūžtančio sparno
Skeveldros – –

Tai angelo sapnas – pasaulis,
Ir sapnas, ir sparnas,
Šviesus kalavijas – iš sapno.
Iš pieno, iš plieno,
Medaus ir netilstančio
Marių gaudimo
Su bėgančiom, plaukiančiom,
Rėkiančiom marių žuvim,
Gyvulėliais, su aibėm
Kvailų vabalų ir dar skraidančių
Sėklų padangėj.

Daugiau jau nebus,
Daugiau nieko nebus,
Tiktai šitas kritimas,
Sprogimas, lūžimas
Ir garsas – –

Virš vienintelio mūsų pasaulio.
– – – – – – – – – – – – – – –

2

Duonos angele,
Eik su mumis!

Akmens angele,
Eik su mumis!

Žemės angele,
Angele vėjo!

Akmens angele,
Moliuskų angele,
Eik su mumis!

Tegul eina prieky arklys,
Tegul eina priekyje angelas,
Tegul eina prieky akmuo,
Tegul eina prieky gyvatė!

Klausykite arklio balso,
Klausykite akmens balso,
Klausykite angelo balso,
Klausykite balso gyvatės!

Duonos angele,
Angelo duona,
Duonos akmuo,
Moliusko gyvate!
Duonos arkly,
Angelo arklio
Priekyje eina!
– – – – – – – – – – – –

3

Vaikas su pašinu kovoj
Ir vienas liūdnas
Šeštadienis
Su rugiagėle
Rankoj.




1

,
— ,
,
— .

,
,

,
— .

— ,
,
— ,
,

,


– –

— ,
, ,
— .
, ,


, ,
,
,

.

,
,
,
,
– –

.
– – – – – – – – – – – – – – –

2

,
!

,
!

,
!

,
,
!

,
,
,
,

,
,
,
!

,
,
,
!


!
– – – – – – – – – – – –

3





.